140 Archivum Lithuanicum 2
lietuviðkà Tëve mûsø. Ið pradþiø dera nors trumpai priminti Bodonio gyvenimà,
pakankamai sëslø, bet pilnà veiklos ir ðlovës.
1.GIAMBATTISTOS BODONIO GYVENIMAS IR DARBAI. Bodoni
gimë 1740 metais Saluzzo mieste, gyveno daugiausia gimtinëje, Romoje ir Parmoje.
Ið maþens jis susipaþino su spaustuvininko darbu ir menu; Romoje ásidarbino
rinkëju jëzuitø asociacijos Congregatio de Propaganda Fide spaustuvëje ir kartu Sa-
piencijos universitete mokësi Rytø kalbø pradmenø. Vienu metu (1766 metais) Bo-
doni ketino iðvykti á Anglijà, kur visuomenë labai palankiai þiûrëjo á spaustu-
vininkø menà, ten jis tikriausiai tikëjosi didesnës ðlovës. Taèiau pakeliui dar gim-
tinëje susirgo ir nusprendë á Anglijà nebevaþiuoti. Nuvyko á Parmà. Èia kurá laikà
dirbo Karaliðkoje spaustuvëje spaustuvininku, o 1791 metais atidarë savo spaustu-
væ. Joje be pertraukos dirbo 46 metus, nekreipdamas dëmesio á besikeièianèià poli-
tinæ padëtá, atsidavæs tik savo menui.
Veikiausiai dar Romoje Bodoniui kilo mintis paèiam kurti ðriftus ir punsonus.
Pamaþu jis sukaupë pilnus kai kuriø kalbø raidþiø rinkinius. Bet tikros ðlovës
Bodoni susilaukë vëliau. 1806 metais jis buvo apdovanotas aukso medaliu Pary-
þiaus parodoje. Bodoni ne kartà kvietë persikelti kitur (vël á Romà, Milanà, Neapolá,
Ispanijà), taèiau jis pasiliko Parmoje, kurià laikë antràja tëvyne. Iðvaþiuodavo tik
trumpam atsiimti premijø bei apdovanojimø. Joks kitas spaustuvininkas niekada
nebuvo taip pagerbtas kaip Bodoni. Po Bodonio mirties Parmos katedroje pastaty-
tas jo biustas
5
.
Pagrindinë Bodonio gyvenimo aistra buvo tipografika kaip spaustuvës menas.
Jam brangiausias buvo paskutinis darbas Manuale Tipografico
6
, kuris, beje, iðleistas
dukart: 1788 metais (dar autoriui gyvam esant) ir 1818 metais (jau po jo mirties)
7
.
5Apie Bodonio gyvenimà þr.: Giuseppe De
Lama, Vita del cavaliere G. Bodoni tipografo
italiano e catalogo cronologico delle sue edizio-
ni 12, Parma: Stamperia Ducale, 1816; I.
Bernardi, Vita di Giambattista Bodoni, Sa-
luzzo, 1872; Piero Barbéra, Giovan Battista
Bodoni, Genova: Formíggini, 1913 [
2
1939];
R. Chierici, Giambattista Bodoni (1740
1813). Studio storico-biografico, Parma,
1913. Apie tam tikrus Bodonio biografi-
jos ir veiklos aspektus þr. bibliografijà:
Francesco Barberi, Bodoni Giambattista,
Dizionario Biografico degli Italiani 11, Ro-
ma: Istituto della Enciclopedia Italiana,
1969, 107115.
6Èia minima daug pasaulio kalbø (25 ir jø
ðriftø variantai); tarp jø ir slavø, bet (dar)
ne baltø kalbø.
7Iðsamiausia Bodonio darbø bibliografija
paskelbta Giannetto Avanzi, Giambatti-
sta Bodoni fra due centenari: 19131940.
Saggio bibliografico, Archivio storico per le
provincie parmensi 3(5), 1940, 137161; ið
ankstesniøjø dar minëtinos: Giovanni
Drei, Rassegna bibliografica bodoniana,
Archivio storico italiano 72(2), 1914, 210
219; Hugh Cecil Brooks, Compendiosa bi-
bliografia di Edizioni Bodoniane, Firenze:
Barbera, 1927; Hanns Bohatta, Zur Bo-
doni-Bibliographie, Gutenberg Jahrbuch
10, 1935 ir Giampiero Giani, Catalogo delle
autentiche edizioni bodoniane, Milano: Con-
chiglia, Istituto Editoriale Italiano, 1948;
ið naujausiø studijø minëtina: Biblioteca
Angelica. La collezione bodoniana, Roma:
Istituto poligrafico e Zecca dello Stato,
1987; AA. VV., Conoscere Bodoni: nel due-
centocinquantesimo anniversario della nascita,
Torino: Altieri, 1990; Ciavarella Angelo,
Bodoni: linvenzione della semplicitä, Parma:
Guanda, 1990.
Kommentare zu diesen Handbüchern