70 Archivum Lithuanicum 2
Nr.7(Wirai Galileas / kam besistebite) praleistos trys lotyniðkojo originalo
natos, ið kuriø dvi penkiasdeðimt antroji ir penkiasdeðimt aðtuntoji kartoja pir-
mesniàsias; be to, áterpta viena nata ðimtas devintoji, kuri kartoja pirmesniàjà;
Nr.9(Dwasse wieschpaties priepile) praleista viena septyniasdeðimt penk-
toji nata, kartojama lotyniðkame originale, ir pridëtos keturios natos: trisdeðimt
aðtuntoji, ðimtas deðimtoji, ðimtas dvideðimt antroji ir ðimtas trisdeðimt aðtuntoji,
jos kartoja pirmesniàsias;
Nr.10(Poslowinta buki schwenta Traice) praleistos keturios natos, kartoja-
mos lotyniðkame originale penkiasdeðimt ðeðtoji, aðtuoniasdeðimt ketvirtoji, ðim-
tas ðeðtoji ir ðimtas septintoji, o sekvencija do si do la (1619 natos) supaprastinta
á do la;
Nr.11(Slußiket Ponui su baime) ðeðios baigiamosios natos, ið kuriø viena
pakartota nata neturi atitikmens originale, yra paþemintos tercija, o á susidarantá
kvartos intervalà áterpta pereinamoji nata aðtuntoji nuo galo.
Melodijø skirtumai ryðkesni giesmëse Bernelis gimes est mumus (Nr.2) ir
Priekelausi ir dabar su tawimi essmi (Nr.3).
Pirmuoju atveju ne tik praleistos septynios originalo natos (ið kuriø penkios
kartoja pirmesniàsias, o dvi aðtuoniasdeðimt antroji ir ðimtas devintoji eina
sekundos intervalu), bet ir pridëtos aðtuonios naujos: trys (penktoji, ðeðiasdeðimt
aðtuntoji ir devyniasdeðimt ketvirtoji) pakartoja pirmesniàsias, o penkios (trisde-
ðimt devintoji, keturiasdeðimtoji, penkiasdeðimt antroji, septyniasdeðimtoji ir septy-
niasdeðimt ketvirtoji) eina sekundos intervalu; dar paþymëtina, kad sekundos in-
tervalas po deðimtosios natos pakeistas á tercijà.
Antruoju atveju praleista deðimt originalo natø (ið jø ðeðios kartoja pirmes-
niàsias), o aðtuonios natos pridëtos (ið jø ðeðios kartoja pirmesniàsias); be to, viena
kartojama nata (ðeðiasdeðimt ðeðtoji) pakelta sekundos intervalu, vienas tercijos
intervalas (po ðimtas trisdeðimt ketvirtosios natos) pakeistas sekunda; dar svarbiau,
kad sekvencija la sol sol (137139 natos) pakeista á fa sol la.
Dar daugiau nutolusi giesmës Dwasse schwenta ateiki (Nr.8) melodija: joje
lotyniðko originalo melodija beveik nekeièiama iki penkiasdeðimt penktosios natos
(vienintelis pakeitimas áterpta trisdeðimt aðtuntoji nata sekundos intervalu), ta-
èiau baigiamojoje dalyje ji yra ryðkiai perdirbta praleistà devyniø natø sekvencija.
Èia aptartus melodijø nesutapimus bûtø galima aiðkinti paprasta hipoteze: lie-
tuviø vertëjai giesmiø muzikinæ dalá ëmë ið giesmynø, kurie skyrësi nuo Losijaus
Psalmodia. Þinoma, ta hipotezë lieka tautologiðka ir, kol tokie giesmynai yra neiden-
tifikuoti, daugeliu atvejø labai abejotina. Pagrástø prieþasèiø abejoti tos prielaidos
patikimumu kyla nagrinëjant muzikinio pobûdþio pastabas Eduardo Emilio Kocho
darbe apie liuteronø baþnytines giesmes
17
ir Renesanso laikotarpio liuteronø me-
17 Plg. Eduard Emil Koch, Geschichte des Kir-
chenlieds und Kirchengesangs der christlichen,
insbesondere der deutschen evangelischen Kir-
che, Stuttgart: Belser,
3
18661877.
Kommentare zu diesen Handbüchern