52 Archivum Lithuanicum 2
Èia bûtina paþymëti, jog ðv. Brunono atsivertimo metai ir nuþudymo data ávai-
riuose ðaltiniuose nurodoma skirtingai
4
. Atkreiptinas dëmesys ir á nevykusá ver-
timà, kuris neretai cituojamas mûsø mokslinëje literatûroje. Lotyniðkas frazeologiz-
mas plexus capite tikrai neverstinas trenktas á galvà
5
, o reiðkia netekæs galvos,
nubaustas mirties bausme, nuþudytas. Taèiau ðiuo atveju mus domina ne teksto
vertimas, o Lietuvos vardo forma Lituae.
Profesorius Zigmas Zinkevièius skiria tris Lietuvos vardo istorijos ðaltiniuose
raðymo variantus: su ðaknimis liet- (lietuviðkoji tradicija), lit- (slavø tradicija) ir
leit- (latviø tradicija)
6
. Zinkevièiaus manymu, Kvedlinburgo analuose minimas Lie-
tuvos vardas turi aiðkiai slaviðkà formà.
Taèiau ðaknis lit- sietina ir su lotyniðkàja tradicija, kurià etimologiðkai bando
pagrásti XVXVI amþiaus humanistai. Lietuvos vardà jie sieja arba su lot. litus
krantas arba su lituus ragas, trimitas. Lotyniðkuose raðtuose Lietuvos ir lietuviø
pavadinimai turi ir ðakná Let-: Letthowie, Lettowie (Mindaugo laiðkai), lethphani (Ge-
dimino laiðkai), lettones, letthones, Lettonia, Letthonia, Littovia, Lettowen, Littowen, Le-
thovia, letwini (Henriko Latvio ir Hermano Vartbergës, Livonijos kronikos) ir kt.
Vienà ankstyviausiø Lietuvos apraðymø spausdintose knygose pateikë italø
humanistas Enëjas Silvijus Pikolominis (Aeneas Sylvius Piccolomini, 14051464)
veikale Ávairiø ávykiø ir vietø apraðymas (Historiarum ubique gestarum locorumque de-
scriptio. Venetiae 1477)
7
. Ðis tekstas mokslinëje literatûroje jau yra kiek aptartas
8
,
todël jo neanalizuosime, tik paþymësime, kad Lietuvos vardas èia nuosekliai raðo-
mas Lituania: Lituania et ipsa late patens regio Polonis ad orientem connexa est,
palustris ferme omnis ac nemorosa
9
(Lietuva yra plaèiai besidriekiantis kraðtas,
rytuose susijungiantis su Lenkija, beveik visas pelkëtas ir miðkingas).
Pikolominio apraðymà savo Kronikoje (Liber cronicarum) paþodþiui pakartojo vo-
kieèiø istorikas Hartmanas Ðëdelis (Hartmann Schedel, 14401514), iðlaikydamas
ir tuos paèius raðybos ypatumus: Lituania et ipsa late patens regio polonis ad
orientem connexa est palustris ferme omnis et nemorosa
10
.
Kitas vokieèiø istorikas Sebastijonas Miunsteris (Sebastianus Münster, 1489
1552) savo veikale Visuotinë kosmografija (Cosmographiae universalis libri VI) taip pat
naudojosi Pikolominio tekstu, nors kai kà perpasakojo savais þodþiais, pateikë
papildomos informacijos. Lietuvos vardà jis raðo Lithuania: Lithuania Poloniae
4Plg. Edvardas Gudavièius, Ðv. Brunono
misija, Darbai ir dienos 3(12), 1996, 119.
5Lietuvos istorijos ðaltiniai 1, Vilnius: Valsty-
binë politinës ir mokslinës literatûros lei-
dykla, 1955, 24.
6Zigmas Zinkevièius, Lietuviø kalbos istori-
ja2. Iki pirmøjø raðtø, Vilnius: Mokslas,
1987, 10.
7Pakartoti leidimai: Paryþiuje (1509), Kölne
(1531), Bazelyje (1551 ir 1571).
8Eugenija Ulèinaitë, Lietuva Pikolominio
veikaluose, [Vilniaus Universiteto] Moks-
linës bibliotekos metraðtis, Vilnius: Vilniaus
universiteto leidykla, 1972, 201208.
9Èia cituojama ið leidinio: AENEAE SYLVII
PICCOLOMINEI SENENSIS [...] opera
quae extant omnia [...] BASILEAE. EX OF-
FICINA HENRICPETRINA, [1571,] 417.
10[Hartmann Schedel,] Liber cronicarum. No-
rimbergae: Anton Koberger, 1493.
Kommentare zu diesen Handbüchern