Cavaliere PS31 Bedienungsanleitung PDF herunterladen (Seite 245)

245 Kaisa Häkkinen,

Agricolasta nykykieleen.

Suomen kirjakielen historia

Vis dëlto jau ir anuo metu paprastas suomiø valstietis galëjo bûti susidaræs

tam tikrà  greièiausiai tik intuityvø  supratimà apie tai, kokie þodþiai ir posa-

kiai pridera vieðajai kalbai, nes per bendruomenës susirinkimus ir baþnyèioje

girdëdavo þodþiu skelbiamø valdþios praneðimø, kokios skiriamos prievolës,

numatomi pertvarkymai ir kt. Ið karaliaus kanceliarijos ateinantys skelbimai ir

ásakymai Ðvedijos karalystës suomiðkai kalbanèios provincijos gyventojams buvo

skaitomi suomiðkai, pakartojant po kelis kartus, kad klausytojai geriau juos ási-

mintø. Skelbimus ið ðvedø kalbos iðversdavo suomiø kalbà mokantys karaliaus

kanceliarijos vertëjai Stockholme. Pasak Kaisos Häkkinen, bendrinës suomiø kal-

bos raidà per visà senàjá jos kûrimosi laikotarpá veikë raðomoji kalba, taèiau

didesná poveiká, be abejonës, darë religinës literatûros, o ne administracinë (kan-

celiarinë) kalba, nes spausdintø ástatymø ir kitø juridiniø tekstø suomiø kalba

anuomet buvo labai maþai.

Pirmøjø spausdintø suomiðkø knygø pasirodymo metu Suomijos sostinë ir dva-

sinio gyvenimo centras buvo Turku. Tiesa, visos Agricolos parengtos religinës kny-

gos ir net pirmoji Biblija suomiø kalba (1642) buvo iðspausdintos Stockholme. Mat

pirmoji spaustuvë Suomijos teritorijoje pradëjo veikti tik 1642 metais prie Turku

akademijos (universiteto), ákurtos 1640-aisiais.

Suomiø raðomosios kalbos (suom. kirjakieli) pradininkas Turku kolegijos rek-

torius, o vëliau ir Turku vyskupas Mikaelis Agricola (apie 15101557), be pirmo-

sios spausdintos suomiðkos knygos  kanoninio katekizmo, pavadinto Abckiria ir

pasirodþiusio apie 1543 metus, parengë ir iðleido dar aðtuonias religinio turinio

knygas. Ið jø galima paminëti maldynà, kur ádëtos ir 29 verstos giesmës (Rucous-

kiria, 1544), taip pat Naujàjá Testamentà (1548) bei 1551 ir 1552 metais publikuo-

tas atskiras dalis ið Senojo Testamento. Agricolos iðverstos ir parengtos knygos

padëjo tvirtà pamatà suomiø raðomajai kalbai. Á já vëliau galëjo remtis kiti reli-

ginës literatûros vertëjai ir originaliø tekstø, pavyzdþiui, proginiø pamokslø kû-

rëjai. Religinës literatûros ir negausiø administracinës kalbos paminklø, o kartu

ir raðomosios kalbos pagrindu XVI amþiuje natûraliai ir tarsi savaime tapo Turku

apylinkiø tarmë, kurià pagal suomiø kalbos tarmiø skirstymà sudaro vakariniø

tarmiø bûrio pietvakarinës ðnektos. Bendrinës suomiø kalbos istorijos tyrinëtojø

nuomone, raðomoji suomiø kalba nuo pat Agricolos laikø buvusi gana heteroge-

niðka  joje, be vyraujanèiø pietvakarinës tarmës ypatybiø, buvæ nemaþai ir kitø

vakariniø tarmiø elementø. Tokia nuomonë grindþiama paties Agricolos paaiðki-

nimu, pateiktu vienoje ið Naujojo Testamento vertimo (1548) pratarmiø: Turku

apylinkiø tarmæ savo vertimo kalba jis pasirinkæs dël to, kad Turku esàs visos

Suomijos vyskupijos centras, taèiau sakosi reikalo verèiamas ëmæs þodþiø (ma-

tyt, ir jø formø) taip pat ið kitø vietø. Rengiant bei leidþiant vëlesnius religinius,

o nuo XVII amþiaus  ir dar palyginti negausius pasaulietinio turinio raðtus,

raðomojoje suomiø kalboje daugëjo elementø, perimtø ið skirtingø vakariniø tar-

1 2 ... 240 241 242 243 244 245 246 247 248 249 250 ... 303 304

Keine Kommentare

Cavaliere PS31 Bedienungsanleitung Seite 245