217 Ingë Lukðaitë, Reformacija
Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtys-
tëje ir Maþojoje Lietuvoje
134 iðnaðoje (p. 385) teigiama, kad nenustatyta, ið kurio Hunijaus leidimo versta
Apie popieszischkaie Mische. Michelinio duomenimis, ðis tekstas verstas ið
Egidiaus Hunniaus veikalo Articulus sive Locus de Sacramentis Veteris et Novi Testa-
menti 16-ojo skyriaus De Missa Pontificia, bet vertëjas daugiau rëmæsis ne loty-
niðku originalu, o Jeremijaus Vietoro vokiðku vertimu Der Artikel von den Sacramen-
ten Altes unnd Neuwes Testaments
57
. Dar paþymëtina, kad Michelini ne tik nustatë
visø Vaiðnoro 1600 metø knygà sudaranèiø vertimø ðaltinius, bet 1997 metais
parengë ir kritiná leidimà (þr. 55 iðnaðà).
2.20.Reikia aptarti dar vienà autorei abejoniø keliantá klausimà Merkelio
Petkevièiaus Katekizmo (1589) ir Morkûno Postilës (1600) tarmæ. Lukðaitë mano, kad
ðie evangelikø reformatø leidiniai dar laukia savo tyrëjø tokiu poþiûriu:
kokia kalba kalbëjo Þemës teismo teisëjas [t.y. Petkevièius O. A.], dirbæs Vilniuje
apie 30 metø [...] Þemës teisme ir Vyriausiojo Tribunolo sekretorius, kai sesijos
vykdavo Vilniuje, turëjæs dvarø apie Maiðiagalà, Giedraièius ir Salakà, nors kilæs
ið srities, buvusios á vakarus nuo Këdainiø. O daug metø Vilniuje gyvenusio ir
dirbusio Jokûbo Morkûno kalba galbût tai Vilniaus miestieèio kalba? (p. 569)
Ieðkodama prieþasèiø, kodël Lietuvos reformatø knygos nëra taip kruopðèiai
parengtos kaip Prûsijos leidiniai, jø kalba maþiau norminta, joje daugiau barbariz-
mø, autorë kelia mintá, kad ðiuos reiðkinius Petkevièiaus Katekizme (toliau PK)
galima paaiðkinti Vilniaus apylinkiø bajorø kalba:
Atsiþvelgiant á tai, kad vertëjas buvo ne dvasininkas, ðá reiðkiná bûtø galima aiðkinti
kitaip katekizme uþfiksuotas tuo metu jau funkcionavæs baþnytinis þargonas ir
bajorø, gyvenusiø Vilniuje ir jo apylinkëse, kalba (p. 569, 141 iðnaða).
PK jau yra sulaukæs nemaþo tyrëjø dëmesio. Jo kalba vertinta ávairiai
58
.
Remdamasis dialektologijos duomenis, Zinkevièius 1970 metais nustatë pagrin-
dines PK tarmës ypatybes ir lokalizavo tarmæ. Jis atmetë Brücknerio ir kitø tyrëjø
keltà rytø aukðtaièiø tarmës versijà ir atskleidë, kas klaidino ankstesniuosius ty-
rëjus. Zinkevièiaus lingvistinë analizë parodë, kad negali bûti në kalbos apie Vil-
niaus kraðtà kaip ðio katekizmo tarmës pagrindà: PK iðlaikomi sveiki tautosilabi-
niai dvigarsiai [an], [am], [en], [em], tuo tarpu rytø aukðtaièiai siaurina pirmàjá
dëmená. Sveiki PK yra ir nosiniai balsiai [a
.
], [e
.
], o rytø aukðtaièiai juos verèia á [u
.
],
[i
.
]. Ðios ypatybës tarmei nustatyti yra labai patikimos. Mat tiek ðiø dvigarsiø, tiek
nosiniø balsiø siaurëjimas labai senas mûsø tarmiø vokalizmo reiðkinys: rytø
57Plaèiau apie tai þr. Guido Michelini, La
versione in lituano antico del XVI capitolo
dellArticulus di Hunnius, Potenza: Il Sali-
ce, 1991, 710.
58Antai Alexanderis Brückneris manë, kad
Petkevièius ið tikrøjø raðë rytø lietuviø
Vilniaus kraðto tarme, o Ernstas Fraenke-
lis PK rado Vilniaus kraðto kalbos atgar-
siø, taèiau jo kalbà laikë artima 1653 me-
tais Këdainiuose iðëjusiam kitam refor-
matø leidiniui Knyga Nobaþnystës. Franzas
Spechtas árodinëjo, kad PK ir kiti kalvinis-
tø raðtai paremti Birþø tarme. Jonas Kruo-
pas, vëliau ir Jonas Palionis priëjo prie ið-
vados, kad PK paraðytas vidurio aukðtai-
èiø tarme, bet turi ir ðiek tiek rytø aukð-
taièiø tarmës elementø. Tyrimø apþvalgà
ir literatûrà nurodo Zigmas Zinkevièius,
M. Petkevièiaus katekizmo (1589m.) tar-
më, Blt 6(2), 1970, 227.
Kommentare zu diesen Handbüchern